Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Vietoj pamokų – baseinas?

basinas-vaikaiJaponijoje moksleivis negali gauti vidurinės mokyklos baigimo atestato, kol neišmoksta plaukti, o Lietuvoje net norintiems išmokti plaukti vaikams sunku rasti, kur tai galėtų padaryti. Taip į klausimą apie plaukimo padėtį Lietuvoje atsako viena kvalifikuočiausių šalyje plaukimo trenerių – Lietuvos vaikų ir jaunimo centre (LVJC) dirbanti plaukimo sporto meistrė, daugkartinė čempionė Diana Kindurienė. Edukologijos universitetą baigusi trenerė ir neformaliojo švietimo mokytoja metodininkė apgailestauja, kad Lietuvoje šimtai norinčių išmokti plaukti vaikų į baseinus nepatenka, nes jiems tiesiog neužtenka vietos. Trūksta ir baseinų, ir trenerių Olimpinį auksą Londone iškovojusios 15-metės plaukikės Rūtos Meilutytės triumfas smarkiai padidino moksleivių ir jų tėvų susidomėjimą plaukimu, tačiau vietų, kur vaikai galėtų plaukioti, smarkiai trūksta. Pagal baseinų ir šalies gyventojų santykį Lietuva net 22 kartus atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių vidurkio, o Vilnius tarp visų ES šalių sostinių pagal turimų baseinų skaičių užima paskutinę 27-ąją vietą.

Pastaraisiais metais duris atvėrė daugybė įvairių pramoginių vandens bazių ir baseinų, bet juose nevyksta mokymai, o tam, kad žmogus patektų į organizuotą sveikatingumo grupę, reikia laukti beveik metus. Plaukimo svarba Diana Kindurienė įsitikinusi, kad vaikas gali nemokėti žaisti krepšinio ar tinklinio, bet mokėti plaukti jis privalo, nes nuo to gali priklausyti gyvybė. Trenerė sako, kad pradėti mokytis plaukti verta kuo jaunesnio amžiaus, nes suformuotas plaukimo įgūdis išlieka visam gyvenimui, o vaikai plaukti išmoksta ypač greitai ir lengvai. Be to, statistika rodo, kad maždaug du trečdaliai šiuolaikinių mokinių paliegę ir silpni, o plaukimas – vienas geriausių būdų stiprinti sveikatą. D. Kindurienė pastebi, kad vaikų sveikata dėl nuolatinio sėdėjimo prie kompiuterių vis prastesnė – silpnai išsivystęs raumenynas, dažni stuburo iškrypimai, silpna dėmesio kencentracija, padidėjęs nervingumas. Plaukimas padeda stiprinti šoninius nugaros raumenis ir stuburą, kompleksiškai grūdina organizmą, skatina augimą ir vystimąsi, gerina medžiagų apykaitą, stimuliuoja kvėpavimo, nervų ir imuninę sistemas. Vanduo yra 800 kartų tankesnis negu oras, todėl kvėpuojant vandenyje žmogaus raumenynas susiduria su didesniu pasipriešinimu įtraukiant ir išpučiant orą – taip didėja plaučių tūris, stiprėja širdis, kraujagyslės ir kūno raumenys. Be to, organizamas sparčiai grūdinasi, nes nuolatinis temperatūrų skirtumas skatina kūną įgyti atsparesnį imunitetą. O kadangi kūnas būna horizontalioje padėtyje, atlikti įvairius pratimus vandenyje ir švelniai, bet efektyviai lavinti kūną plaukiant gali net žmonės, sergantys širdies ligomis. Gyvybiškai svarbus įgūdis Ne mažiau svarbi ir emocinė bei psichologinė plaukimo nauda. Viena vertus, buvimas vandenyje žmogų labai ramina ir atpalaiduoja. Kita vertus, kas kartą plaukdamas žmogus nugali įgimtą baimę judėti ne sausumoje ir įveikia kliūtį, o tai kelia savivertę, didina pasitikėjimą savimi ir motyvuoja siekti daugiau.

Taip ugdoma valia ir ištvermė, gerėja orientacija ir koordinacija. Nederėtų pamiršti dar vieno gyvybiškai svarbaus mokėjimo plaukti privalumo – ištikus nelaimei, mokantis plaukti žmogus gali išgelbėti ne tik savo, bet ir kito žmogaus gyvybę. Turint omenyje, kad Lietuvoje per metus paskęsta beveik 400 įvairaus amžiaus žmonių, o net 40 proc. žmonių žūčių vandenyje įvyksta dėl nemokėjimo plaukti, nekyla nė menkiausia abejonė, kad plaukimas yra tiesiogine žodžio prasme gyvybiškai svarbus įgūdis. Visuotinio mokymo plaukti programa įstrigo Lietuvos vyriausybė dar 2008 metais patvirtino Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programą. Tada kalbėta, kad plaukimo ir saugaus elgesio vandenyje pamokos turėtų būti privalomos, o mokyklose šalia sporto salių, stadionų ir lauko gimnastikos įrengimų turėtų būti įrengti ir baseinai. Vis dėlto kalbos liko kalbomis, o savo atžalų gebėjimais plaukti susirūpinę tėvai priversti prieš kiekvieną rugsėjį desperatiškai kovoti dėl galimybės užrašyti vaiką į baseiną, todėl abonementai išgraibstomi akimirksniu. Išmokti plaukti galima ir per mokyklos pamokas Šiais metais atžalų gebėjimais plaukti ir elgtis vandenyje susirūpinę tėvai ir pedagogai turi naują problemos sprendimo būdą. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) suteikia galimybę kūno kultūros pamokas moksleiviams vesti LVJC baseinuose. Jų centre yra du – vienas geriausių Vilniuje sportinio tipo 25 metrų ilgio baseinas ir mokymuisi plaukti pritaikytas 12,5 metrų ilgio baseinas. Mokytojai ir tėvai galės nebesirūpinti, kur ir kaip vakarinėmis piko baseinuose valandomis rasti vietą, kur mokyti vaikus plaukti. Be to, jie galės būti visiškai ramūs, žinodami, kad vaikai yra patikimose rankose ir saugioje aplinkoje. LVJC visas kompleksas orientuotas į vaikus – retame kitame baseine rasite tiek daug mažiesiems skirtų mokymosi plaukti priemonių – pelekų, lankų, svorių ir t.t. Be to, LVJC baseinuose net vandens temperatūra ir chloro vandenyje kiekis atitinka vaikų poilsiui keliamas higienos normas.

Vaikai patikimose rankose Ne mažiau svarbus ir trenerių pasirengimas. Visi plaukimo būrelių vadovai turi ilgametę darbo su vaikais patirtį (vidutinis darbo stažas – 12 metų). Jie – ne tik profesionalūs plaukikai, bet ir kvalifikuoti neformaliojo ugdymo švietimo pedagogai, pirmieji Lietuvoje savo užsiėmimuose taikantys ir neformaliojo ugdymo metodus. Būtent patirtis neformaliojo ugdymo srityje padeda pasiekti aukštų sportinių rezultatų, daugiausia dėmesio skiriant ne medalių siekimui, o asmenybės ugdymui. Jau mokantys ar išmokusieji plaukti moksleiviai galės rinktis sudėtingesnius užsiėmimus: šuolius į vandenį, meninį arba povandeninį plaukimą. O jei į LVJC baseinus su klase atvyks moksleiviai, negalintys dalyvauti plaukimo pamokoje, jie galės leisti laiką žaisdami krepšinį, stalo tenisą ar kitus sportinius žaidimus. Speciali mokymo programa Itin svarbu, kad šie profesionalai ne tik išmokys vaikus plaukti, bet ir išmokys tą daryti taisyklingai. LVJC pedagogai netgi yra parengę specialią 7 lygių edukacinę plaukimo tobulinimo programą su treneriu. Per šias pamokas vaikai mokysis gulėti ant vandens, panerti, slinkti po vandeniu, nerti pro lanką. Kitame etape moksleiviai bus mokomi taisyklingo plaukimo visais klasikiniais būdais, posūkių, nardymo į tolį ir į gylį, bus lavinami jų kvėpavimo plaukiant įgūdžiai, tobulinama judesių koordinacija, ugdoma ištvermė plaukiant ilgas distancijas ir, žinoma, mokoma saugiai elgtis vandenyje ir tinkamai reaguoti į ekstremalias situacijas. Diana Kindurienė priduria, kad Tarptautinė plaukimo sporto federacija FINA mokančiu plaukti žmogumi laiko tą, kuris gali vienu būdu be pertraukų plaukti 30 minučių ir įveikti ne mažiau kaip 400 metrų. Trenerė šypteli, kad šios vertinimo kartelės Lietuvoje neįveiktų dažnas suaugusysis, kuris mano, kad moka plaukti. Jiems LVJC taip pat turi ką pasiūlyti.

Jūratė Janavičienė
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras

(Visited 260 times, 1 visits today)