fbpx
Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Bėgimas lauke ar ant takelio – ką pasirinkti?

Vieną populiariausių sporto klubų treniruoklių – bėgimo takelį – gaubia ne vienas stereotipas. Vieni sako, kad juo bėgti lengviau nei lauke. Kiti mano, kad tokiam bėgimui reikia mažesnio pasiruošimo. Daugelis sporto trenerių bėgimo takelį laiko priemone, stiprinančią širdį ir ištvermę, kuri būtina bėgant lauke. Tiesa, jie įspėja ir apie galimus sveikatos sutrikimus, pasirenkant netinkamas bėgimo priemones bei režimą. Ką būtina žinoti apie bėgimo ypatybes tiems, kurie nori pradėti bėgioti?

Iš pradžių rinktis greitą ėjimą

„Jeigu norisi pradėti bėgti lauke, bėgimas yra jūsų tikslas, tuomet iš pradžių rekomenduoju pradėti treniruotis ant bėgtakio. Naujokui, kuris neturi bėgimo patirties, būtina žinoti, kaip tai daryti taisyklingai ir gatvėje, ir sporto klube“, – atkreipia dėmesį sporto klubo sporto programų vadovė Neringa Jermalaitė.

Jos teigimu, pirmiausia reikia pasirinkti tinkamus batelius: „Kartais bėgant ant bėgimo takelio didesnis dėmesys turi būti skirtas avalynei nei bėgant lauke. Aišku, geriausia turėti vienus bėgiojimo batus su vidpadžiu, specialiai pritaikytų jūsų kojos formai.“

Taip pat yra patartina nepradėti bėgti iš karto tiems, kurie prieš tai neturėjo jokios aktyvios fizinės veiklos. „Kuomet sąnariai nėra pripratę prie apkrovų, galimi rimti sužeidimai. Rekomenduoju iš pradžių rinktis greitą ėjimą – 3–4 kartus per savaitę po 20–30 min, palaipsniui didinant įkalnės amplitudę“, – teigia N. Jermalaitė.

Jos pastebėjimu, greitas ėjimas prilygsta bėgimui, yra švelnesnis mūsų sąnariams. Be to, eiti į bėgtakio įkalnę yra geriau nei bėgti ant bėgimo takelio. Greito ėjimo režimo reikėtų laikytis 4 – 8 savaites – per tą laiką sustiprėja širdis, atsiranda ištvermė.

„Žmonės klaidingai mano, jeigu jie nebėga ant bėgtakio, tik eina, jie tikrai negalės bėgti lauke. Tačiau per kelis mėnesius ėjimo sustiprėja raumenys, ypač pilvo presas, kuris einant įkalne palaiko balansą. Mano patarimas – išėjus į gatves nebijoti, tiesiog pradėti bėgti, dedant pėdas nuo kulnų iki pirštų galų, švelniai statant kojas“, – pataria sporto programų vadovė.

Greitį vystyti geriausia lauke

Svarbu žinoti, jog bėgimo takelis leidžia išvystyti ištvermę, kuri labai praverčia bėgant lauke, tačiau siekti greičio rezultatų, naudojantis šiuo treniruokliu, nepatariama, kadangi stipriai kenčia keliai, nugara. „Net jeigu skausmo ir nepajusime kitą dieną, tai gali atsiliepti ir po pusės metų“, – įspėja sporto programų vadovė.

Jos teigimu, bėgti lauke yra lengviau nei ant bėgimo takelio: „Kai mes patys spiriamės, bėgame, pagrindas po kojomis nejuda, kūnui lengviau prisitaikyti. Tuo tarpu bėgant ant bėgtakio, kai pagrindas juda, reikia pajungti daugiau balansinių, giluminių raumenų. Ilgainiui tai gali kelti didesnį nuovargį ne tik kūnui, bet ir protui, priešingai nei bėgant lauke.“

Visgi tiems, kuriems bėgti lauke nėra komfortabilu, ji pataria rinktis kai kuriose sporto salėse jau pasirodžiusią alternatyvą – savaeigius bėgimo takelius, kurie neturi variklio. „Jų veikimo principas yra toks – kiek greitai eisi, tiek padas ir suksis nuo žmogaus atsispyrimo. Taip pat jie leidžia pasirinkti įkalnės amplitudę, padidinti pasipriešinimą“, – komentuoja N. Jermalaitė.

Jos įsitikinimu, bėgti savaeigiu bėgtakiu yra sunkiau, tačiau tai yra sveikiau mūsų kūnui, kadangi toks judėjimas geriausiai imituoja bėgimą lauke: „Ant tokio treniruoklio galima ir greitai eiti, ir bėgti – atatranka yra nedidelė, saugomi keliai, nugara. Jeigu, prieš išbėgant į lauką, yra treniruojamasi savaeigių bėgtakiu, paprastai rezultatai būna geresni, nei bėgant ant įprasto, su varikliu.“

Svarbiausia – sekti savijautą

Sporto programų vadovės teigimu, svarbiausia įvertinti savo galimybes, ypač renkantis bėgimą lauke šiltuoju metų laiku. „Lietuvoje mėgėjų maratonai dažnai vyksta tuo laiku, kai lauke būna labai karšta. Tie, kas nepratę prie karščio, neįvertinę savo jėgų ir pasirengimo blogai jaučiasi, rizikuoja prarasti sąmonę. Tokiems žmonėms geriausia palaukti vakaro ar pasirinkti tokias oro sąlygas, kurios neapsunkintų širdies, ypač, jeigu ji nėra pratusi prie didelių apkrovų karščio ar šalčio metu“, – teigia N. Jermalaitė.

Taip pat svarbu nepamiršti vartoti daug vandens, jo atsargas pasipildyti ir bėgimo metu. „Jeigu bėgant yra juntamas troškulys, tai jau yra lengvos dehidratacijos požymis, kurio sveikas žmogus, kuris geria pakankamai vandens, nejaučia. Todėl net ir bėgant, jeigu troškina, geriau sustoti, paeiti, išgerti vandens ir bėgti toliau. Rezultatas nuo to labai nenukentės, o sveikata bus išgelbėta“, – įsitikinusi sporto programų vadovė.

Nepriklausomai nuo žmogaus pasirinkimo, t. y. bėgti lauke ar sporto salėje, būtina atkreipti dėmesį į savo savijautą, neperspausti. Kartu, esant galimybei, sekti pulsą išmaniuoju įrenginiu. „Bėgimas, pirmiausia, turi būti jums maloni, džiaugsmą teikianti veikla. Labai svarbu jam pasiruošti tinkamai, sąmoningai, iš lėto, kad galėtumėte be traumų bėgti ilgus metus“, – apibendrina sporto programų vadovė.

(Visited 21 times, 1 visits today)
123456