Iki šių metų pabaigos bus atliktas visų Lietuvoje veikiančių kredito unijų turto kokybės vertinimas, iki kitų metų pabaigos bus sustiprintas jų kapitalas, savireguliacija ir kooperacija, o nuo 2018 m. startuos nauja sistema. Ji skatins tvarią kredito unijų plėtrą, bendruomenių, smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimą, kad kredito unijos galėtų tapti svaria alternatyva komerciniams bankams.
„Pirmas pertvarkos žingsnis – išsamus kredito unijų finansinės sveikatos patikrinimas. Jis būtinas siekiant, kad gyvybiškai svarbi sektoriaus reforma būtų įgyvendinama remiantis aukščiausiais skaidrumo standartais ir visų pertvarkoje dalyvaujančių šalių abipusiu pasitikėjimu. Šis testas leis atskirti grūdus nuo pelų, t. y. naujoje sistemoje dalyvaus tik finansiškai sveikos ir patikimos kredito unijos, o turinčios trūkumų turės laiko juos ištaisyti”, – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.
Visų šalyje veikiančių kredito unijų turtą numatoma įvertinti iki šių metų pabaigos ir vertinimo rezultatus paskelbti viešai. Planuojama, kad turto vertinimą atliks viešą konkursą laimėjusi nepriklausoma įmonė. Tos kredito unijos, kurioms po turto vertinimo trūks kapitalo, turės vienų metų laikotarpį trūkumams pašalinti.
Pasak M. Jurgilo, perorganizuojant sektorių svarbu įsitikinti realia kredito unijų turto verte, kad neatskleisti nuostoliai nepersikeltų į naująją sistemą. Joje kredito unijos turės padėti viena kitai, jei kuri nors iš jų susidurs su problemomis, todėl svarbu, kad visos sektoriaus įstaigos naujoje sistemoje pradėtų dalyvauti vienodomis sąlygomis.
Numatoma, kad iki 2017 m. pabaigos visos įstatymų reikalavimus atitinkančios ir kooperatiniais pagrindais veikti apsisprendusios kredito unijos taps centrinių kredito unijų narėmis, t. y. bus atsakingos viena už kitą. Centrinių kredito unijų narės bus suinteresuotos veiksminga savireguliacija, skirta apsaugoti šias įstaigas nuo bankrotų ir išvengti mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo kredito unijoms susiduriant su problemomis.
Kredito unijos, nenorinčios jungtis į centrines kredito unijas, turės alternatyvą – jos galės siekti persitvarkyti į specializuotą komercinį banką. Tokioms kredito unijoms bus suteiktas 5 metų pereinamasis laikotarpis, kad jos pasiektų mažiausiai 1 mln. eurų nuosavo kapitalo ribą.
Kaip specializuoti komerciniai bankai galės registruotis ne tik kredito unijos, bet ir kitos įstatymų reikalavimus atitinkančios įstaigos. Galimybė steigti specializuotą komercinį banką atsirado, kai su kredito unijų reformą įgyvendinančiais teisės aktais buvo priimti tai numatantys Bankų įstatymo pakeitimai. Tokių įstaigų įteisinimas padidins konkurenciją rinkoje, nes steigti banką ir plėtoti jo veiklą taps lengviau.
Kad kredito unijų persitvarkymas vyktų sklandžiai, Lietuvos bankas aktyviai konsultuos sektoriaus dalyvius. Lietuvoje šiuo metu veikia 74 licenciją turinčios kredito unijos, iš jų 61 priklauso Lietuvos centrinei kredito unijai. Kredito unijų veikloje dalyvauja apie 160 tūkst. narių.
