Koks yra gydytojo darbas? Gydyti – atsakote. Iš tiesų yra šiek tiek kitaip – didžąją dalį mediko darbo sudaro rašliava. Anot šeimos gydytojo V. Kontrimo, pacientų teisės akcentojamos nuolat, tačiau apie gydytojų, slaugytojų teises pamirštama. Turbūt sutiksite, kad tam, jog medicinos sistema veiktų sklandžiai, neturėtų būti ignoruojamos nei pacientų, nei medicinos atstovų teisės ir pareigos.
Apie medikų problemas kalbame su Nefridos klininkos direktoriu Kazimieru Vilku bei vyr. gydytoju Virginijumi Kontrimu.
Kaip reguliuojate pacientų srautus? Juk dažnai, laukiant eilėje pas gydytoją, tenka girdėti ligonių skundus, kad žmonės negali patekti pas gydytoją talonėlyje nurodytu laiku.
V. Kontrimas: Skatiname žmones registruotis iš anksto, mat vidutiniškai priėmimo pas šeimos ar vaikų gydytoją tenka laukti 5-6 dienas.
Kadangi būna ir nenumatytų aplinkybių, yra skirtas laikas, kai žmonės priimami be talonų: patenka su nedarbingumo pažymėjimais, karščiuojantys ar su traumomis. Jei galime, neatidėliotiną pagalbą suteikiame vietoje, o jei ne – kviečiame greitąją pagalbą ir vežame į ligoninę.
Kartais taip nutinka, kad pacientai negali patekti pas gydytoją talonėlyje nurodytu laiku, mat eilę išbalansuoja skubūs ligoniai arba vėluojantys pacientai. Bet mes siekiame, kad laiko paklaida būtų ne daugiau nei 5-10 minučių.
Paprastai, turintys siuntimą iš šeimos gydytojų, pacientai už paslaugas Nefridos klininkoje nemoka. Tačiau kartais būna, jog net ir tokiu atveju už paslaugas susimokėti tenka. Kodėl taip nutinka?
K. Vilkas: Ligonių kasos neapmoka tiek antrinio lygio paslaugų, kiek yra norima. Kai skirta dalis išnaudojama, būna, kad žmonėms tenka susimokėti patiems. Dėl to tenka ir pasipiktinimo žodžių iš pacientų išgirsti, tačiau dėl to mūsų klinika nekalta – ligonių kasa lėšas įstaigoms skirsto savo nuožiūra.
Žmonėms, nenorintiems mokėti, patarčiau palaukti kito mėnesio arba paieškoti – galbūt nemokamai išsitirti kitoje įstaigoje galima greičiau?
Sakote, kad vis pamirštamos medikų teisės. Kas trukdo gydytojo darbui?
V. Kontrimas: Kiek teko lankytis kitose pasaulio šalyse, bet niekur nemčiau, kad kvalifikuotas gydytojas ar slaugytoja rašytų kompensuojamųjų vaistų receptus. Mūsų gydytojų didžiausią darbo dalį sudaro rašliava – dokumentacijos pildymas, pažymų rašymas. Gydytojo darbas yra diagnozuoti ligą ir paskirti gydymą, o popierius tvarkyti turėtų sekretorė ar slaugytojos padėjėja.
Šiuo metu įvesti tokius etatus neleidžia finansavimas. Įkainiai per daug maži. Gauname vidutiniškai 9 litus už pacientą per mėnesį, iš kurių mokame ir atlyginimus, ir komunalines išlaidas bei apmokame patalpų nuomą.
Todėl kyla piktumas dėl sudarytų nelygių konkurencijos sąlygų: mes turime mokėti už patalpas, o viešosios įstaigos dažniausiai gauna iš savivaldybės pagal panaudą ir nemoka nieko. Mūsų nuomone, mes dirbame ne blogiau, o gal netgi geriau nei viešosios įstaigos.
K. Vilkas: Pacientai į dviprasmišką situaciją patenka tuomet, jei suserga būdami komandiruotėje ar šiaip išvykę į kitą miestą: tam, kad gautum siuntimą pas specialistą, reikia nuvykti pas savo šeimos gydytoją.
Todėl kartais žmonės, nenorėdami mokėti už specialisto konsultaciją, persirašo pas kitą šeimos gydytoją. Bet jeigu pacientas persirašo tik vienai dienai ar savaitei, o paskui vėl atgal grįžta, tai išeina taip, kad ta įstaiga dirbo, bet net ir tų kelių litų negaus.
V. Kontrimas: Šiaip įstatymas draudžia keisti gydymo įstaigą dažniau nei kas pusę metų – kitu atveju žmogus turėtų sumokėti 10 litų, bet realiai šis saugiklis neveikia.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad politikai deklaruoja, jog pirminio lygio grandis yra prioritetinė, tačiau dėmesio, fianansavimo neskiriama. Paslaugų teikimo kokybė žymiai pagerėtų, jeigu įkainis už jas būtų didesnis.
Kai Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose pirminio lygio paslaugos buvo atskiriamos nuo antrinio lygio paslaugų, Jūsų klinikoje viskas vyko atvirkščiai – po vienu stogu stengtąsi sutelkti abiejų lygių specialistus. Kodėl taip nusprendėte?
V. Kontrimas: Kaimo vietovėse šeimos gydytojų kabinetai gal ir pasiteisintų, bet miesto gyventojams vis dėl to patogiau, kad kuo daugiau paslaugų būtų galima gauti vienoje vietoje.
K. Vilkas: 2003 metais, iš savivaldybės nusipirkę apleistą pastatą, kūrėme hemodializės centrą, bet po to pagalvojome, kad šalia hemodializės galėtume teikti daugiau paslaugų. Pamanėme, kad šio Klaipėdos pakraščio gyventojams būtų patogiau šalia turėti jaukią, patrauklią medicinos paslaugas siūlančią įstaigą, kurioje būtų šeimos klinika, vaistinė, laboratorija.
Paskui žiūrime, kad reikėtų ir antrinio lygio specialistų. Pradžioje jų buvo mažiau, paskui dauginome, dauginome… Tada ėmėme paskolą, nusipirkome patalpas šalia esančiame daugiabutyje ir maždaug prieš trejus metus dalį paslaugų perkėlėme ten. Turime dar filialą Žardininkų gatvės 8-ame name – ten dirba dvi šeimos gydytojos.
Kokias paslaugas teikiate?
V. Kontrimas: Šiuo metu klinikoje yra teikiamos visos pirminio lygio paslaugos – dirba 9 šeimos, 6 vaikų ligų gydytojai. Atliekami skiepai, išduodami nedarbingumo pažymėjimai, išrašomi kompensuojami vaistai, vietoje atliekami visi pirminio lygio tyrimai.
Esame viena iš nedaugelio privačių pirminio lygio lygio įstaigų, turinti rentgeno paslaugas. Atliekamos ne tik kaulų, krūtinės ląstos, bet ir žarnyno rentgenografijos.
Taip pat teikiame didžiulį spektrą antrinio lygio paslaugų, jau daugiau nei metai teikiame pirmines psichiatrijos paslaugas.
„Nefridos“ patalpose dirba ir odontologai, tačiau odontologines paslaugas teikia kita įstaiga – UAB „Dentogama“, su kuria esame sudarę sutartį.
Nuo šių metų sausio 1 dienos pradėjome teikti ne tik pirminio lygio reabilitacijos, bet ir ambulatorinės reabilitacijos pslaugas.
Taip pat yra atliekami echoskopiniai, endoskopiniai tyrimai, oftalmologas turi perimetrą.
Griežtai draudžiama www.kretingos.info paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti aktyvią www.kretingos.info nuorodą kaip šaltinį.
Kretingos.info