Priartėjus didžiosioms metų šventėms, atrodo, turėtume atsikvėpti, džiaugtis namų jaukumu ir artimųjų dėmesiu. Tačiau kartais prieššventinė darbų ir planų karuselė įsuka taip, kad šventės nebedžiugina, o bendravimas net su pačiais artimiausiais žmonėmis ima atrodyti varginantis. Jei taip jaučiatės, veikiausiai patyrėte prieššventinį stresą, o jūsų organizmui prireiks laiko atsigauti. Sveikatos specialistų teigimu, trumpalaikis, tačiau intensyvus stresas gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai ar net baigtis rimtais sutrikimais.
Prasta sveikata lemia blogą nuotaiką
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Irena Garuckienė sako prieš šventes pastebinti, kad nemažai pacientų ateina ne tik ieškodami dovanų, bet ir patarimų, kaip suvaldyti stresą.
„Dalis pacientų dėl nuolatinio skubėjimo, netinkamo laiko planavimo ir šventinių rūpesčių atidėliojimo ima prastai jaustis, tampa suirzę ir dažnai net patys nesupranta kodėl. Bet mediciniškai viskas nesunkiai paaiškinama – organizmas patiria stresą. Nepriklausomai nuo to, kas jį sukelia, organizmo reakcija visada ta pati – sustiprėjęs kvėpavimas, pagreitėjęs ar sutrikęs širdies ritmas, prakaitas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, pakilęs kraujospūdis. O jei dar nespėjate išsimiegoti, skubate pabaigti darbus, tuomet sveikatos būklė suprastėja ir šventinės nuotaikos kaip nebūta“, – streso požymius vardijo vaistininkė.
Tokiems žmonėms rekomenduojama imtis priemonių stresui ir nerimui suvaldyti, kiek įmanoma atsipalaiduoti bei pailsėti.
Net ir trumpalaikis stresas pavojingi sveikatai
Tuo tarpu „MediCA klinika“ gydytoja Inga Vencienė teigia, kad net ir trumpalaikio streso nereikėtų toleruoti ar į jį numoti ranka, mat jis ne tik blogina nuotaiką, bet ir gali rimtai pakenkti sveikatai.
„Streso metu organizme didėja adrenalino kiekis, aktyvėja skydliaukės veikla, sumažėja organizmo imunitetas, atsiranda opos skrandyje, didėja odos jautrumas. Adrenalino kiekio padidėjimas siaurina kraujagysles, todėl gali pakilti spaudimas, didėja infarkto ir insulto rizika. Taip pat gali sutrikti virškinimas, atsirasti sunkumo jausmas skrandyje ir pan. Ir šie procesai vyksta be jokio sąmoningo žmogaus įsikišimo – tai automatinė organizmo reakcija, kurią paskatina vadinamųjų streso hormonų – kortizolio, adrenalino bei noradrenalino – išsiskyrimas“, – aiškino gydytoja.
Anot jos, streso būsena išsekina psichiką bei organizmo imuninę sistemą ir tampa įvairių ligų priežastimi. Kasdien lydinti įtampa, nuolatinis skubėjimas, nemokėjimas džiaugtis tuo, kas pasiekta, – vieni pagrindinių koronarinės širdies, hipertoninės ligos, širdies ritmo sutrikimų priežastys.
Stresą galima suvaldyti
Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, išvengti neįmanoma. Tačiau, anot specialistų, neigiamą jo poveikį sveikatai galima sušvelninti didinant organizmo atsparumą.
„Jei jaučiate, kad nuo įtampos, liaudiškai tariant, plyšta galva, tiesiog išeikite pasivaikščioti. Kad ir trumpam, kad ir be tikslo. Taip pat rekomenduojama mankšta, atsipalaidavimo pratimai, lėtas bėgimas, aplinkos pakeitimas, įvairi kita fizinė veikla. Visos šios priemonės padeda įjungti organizmo susireguliavimo mechanizmą, sumažinti fizines, psichines ir dvasines reakcijas i aplinką. Taip įgyjama jėgų suvaldyti stresą, jį įveikti ir sumažinti žalojantį poveikį organizmui“, – aiškino „Camelia“ vaistininkė.
Taip pat ne mažiau svarbu neprarasti dienos ritmo – tinkamai maitintis ir, kiek įmanoma, laikytis sveikos gyvensenos principų.
„Nors per šventes tai ir nelengva, tačiau galvokite, ką ir kiek valgote, svarbiausia saikas. Rinkitės daugiau daržovių, vaisių, skaidulų turinčių patiekalų ir gerkite pakankamai vandens (2-2,5 l). Yra dalykų, kurių negalime pakeisti, pvz., eilių ilgumas parduotuvėse, netikėtai išaugęs darbo krūvis ar nuolat besikeičiantys planai. Tačiau būtent todėl koncentruokimės į tai, kas svarbiausia – savo sveikatą“, – reziumavo vaistininkė I.Gureckienė.
