14.9 C
Kretinga
Ketvirtadienis, 28 kovo, 2024

Kaip žmogus sukūrė dabartines daržoves?

Ar jau skaitėte?

Penkios – tiek porcijų vaisių ir daržovių reikia žmogui per dieną.

Mums įprastus ir kasdien vartojamus vaisius, daržoves, o taip pat grūdinius augalus, žmonės augina jau tūkstančius metų. Apie tai, kaip keitėsi šie augalai, kalbamės su Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentu dr. Evaldu Klimu.

- Reklama -

„Vaisiai, daržovės, grūdiniai augalai kito kartu su žmogaus evoliucija. Pirmiausiai žmogus maitinosi tuo, kas augo aplinkui. Kiekvieną kartą jis turėdavo nueiti, susirasti laukinius augalus, prisirinkti sėklų, šaknų ar vaisių ir tik tada suvalgyti. Deja, laukiniai augalai ne kasmet vienodai gausiai derėjo. Tapęs protingesnis, žmogus ėmėsi pats auginti augalus“, – pasakoja E. Klimas.

Kaskart sėjai atrinkdamas skaniausių ir geriausiai derančių augalų sėklas, žmogus užsiėmė pirmine atranka – vadinamąja selekcija. Manoma, kad tokia atranka prasidėjo jau neolito epochoje. Tuo metu dar nebūta supratimo apie tikslingą atranką – viskas daryta mąstant apie rytojų, apie tai, kad ir vėliau reikės valgyti.

Taip iš laukinių augalų palaipsniui atsirado žmogaus „pagerinti“ ir auginami kultūriniai augalai. Šį, tūkstančius metų trukusį procesą, XIX a. smarkiai paspartino mokslinės selekcijos atsiradimas.

Kryžminimas

„Žmogaus ėmė netenkinti jo kruopščiai atrinktų bei auginamų augalų įvairovė. Norėjosi suteikti jiems tokias savybes, kurių natūraliai gamtoje nėra. Pirmasis žingsnis šiame kelyje buvo augalų kryžminimas, kai palikuoniams perduodami tėvinių individų savybių deriniai. Kryžminant siekta kurti geriausių skoninių savybių, atspariausius, geriausiai derančius augalus.

- Reklama -

Tačiau, norint surasti stabilią formą, reikia daugybės kryžminimo kombinacijų, ilgo selekcinių numerių vertinimo ir atrinkimo. Norint surasti lūkesčius ir tikslus atitinkančią formą, reikia ne tik daug darbo, bet ir sėkmės. Tai daug metų trunkanti kūryba, ypač, jeigu siekiama sukurti stabilias veisles“, – sako docentas.

Lietuviškos veislės

Pirminė selekcija sukūrė atskiriems regionams būdingas veisles, kurios pasižymėjo labai geru prisitaikymu prie vietinių gamtinių sąlygų. „Dar ir dabar senesnėse Lietuvos sodybose auga nereiklių ir atsparių senųjų veislių vaismedžiai: ‘Paprastasis alyvinis’, ‘Lietuvos pepinas’, ‘Paprastasis antaninis’, ‘Beržininkų ananasinis’, ‘Kulono renetas’ ir kitos obelų veislės; kriaušės: ‘Vasarinė sviestinė’, ‘Zyplių žieminė’; vyšnia ‘Žagarvyšnė’ ar trešnė ‘Žemaičių geltonoji’. Jau daug metų auginama braškių veislė ‘Venta’.

Senosios selekcijos daržovių dabar gana sunku gauti. Džiaugiuosi, kad Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute Babtuose vystoma lietuviškų daržovių ir vaismedžių selekcija“ – pasakoja E. Klimas, pridurdamas, kad naujas galimybes augalų selekcijai suteikia mūsų laikais atsiradusi biotechnologija ir genų inžinerija. Nauji selekcijos metodai labai paspartino augalų savybių kaitą – norimos savybės dabar kone konstruojamos, o rezultatai gaunami netrukus.

- Reklama -

„Lietuvos rinkoje yra labai platus įvairių įvežtinių vaismedžių, uogakrūmių ir kitų augalų veislių pasirinkimas. Nemaža jų dalis – iš šiltesnių pietinių kraštų. Nors jų vaisiai dažnai būna skanesni ir gražesni nei vietinių veislių, bet perkant sodinukus visada reikėtų įvertinti žiemojimo riziką“, – teigia E. Klimas.

Laukinių ir kultūrinių augalų skirtumai

Žmonių sukultūrinti augalai žymiai pakito. Pavyzdžiui, mažai kas norėtų šiandien ragauti laukinės obels ar kriaušės vaisių, o štai laukiniai bananų giminaičiai yra gerokai mažesni, sunkiai lupami, jų minkštime pilna kietų sėklų. X a. pradėtos auginti morkos, taip pat nebuvo panašios į šiandienykštes – jos buvo baltos, plonos ir išsišakojusios.

Kukurūzai – vieni seniausiai žmonių auginamų augalų. Manoma, kad dabartinės Centrinės Amerikos teritorijoje, jie imti auginti prieš 9 tūkst. metų. Šiuolaikinės kukurūzų veislės žymiai pranoksta protėvius savo dydžiu, derlingumu ir skoniu. Dabar augalas auginamas kone visame pasaulyje, o Europos Sąjungoje (ES) daugiausiai kukurūzų užaugina Prancūzija.

Persikus žmonės ėmė auginti maždaug prieš 6 tūkst. metų. Tuomet tai buvo nedidelis vaisius – daugiau nei trečdalį jo užėmė kauliukas. Atsiradę dabartinės Kinijos teritorijoje, šiuo metu persikai išplito visame pasaulyje.

ES daugiausiai persikų, o taip pat jų giminaičių nektarinų, užaugina Ispanija bei Italija. Pats vaisius, lyginant su jo protėviais, padidėjo maždaug 64 kartus, o kauliukas teužima 10 proc. vaisiaus.

Kampanija „Penki per dieną“

Nuo seno žmonių auginami kultūriniai augalai yra pagrindinis mūsų organizmui būtinų ir naudingų medžiagų šaltinis. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kiekvienam žmogui per dieną suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių. Tai daryti skatina ir ne vieną dešimtmetį pasaulyje vykdoma kampanija „Penki per dieną“. Prieš kelis metus ji pradėta ir Lietuvoje.

Kampanija „Penki per dieną“ – tai pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė. Kampanijos tikslas – paskatinti mūsų šalies gyventojus gyventi sveikai ir suvalgyti per dieną bent penkis Europos Sąjungoje užaugintus šviežius vaisius ar daržoves.

- Reklama -

Chirurgas įspėja apie plačiai pasaulyje paplitusią ligą: net 80 proc. atvejų paveldima genetiškai

0
Venų ligos – vienos plačiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Kas ketvirta pasaulio moteris ir kas šeštas vyras turi veninį kraujotakos nepakankamumą. Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ kraujagyslių chirurgo Narimanto Markevičiaus, svarbu laiku atpažinti sveikatos sutrikimus...

Atsirado blusų? Patarimai, ką daryti

0
Šiltas ruduo padidino blusų aktyvumą, kenkėjų kontrolės ekspertai jų aptinka ne tik rūsiuose, namuose, kur laikomi gyvūnai, bet ir vaikų darželiuose, gamybinėse patalpose bei viešuosiuose tualetuose. Ką daryti, jei patalpose pastebėtos blusos? „Blusos gali tapti...

Imuninė sistema: reaguoti ir nereaguoti

0
Prasidėjo ruduo, artėja žiema. Imame sukti galvą, kaip galėtume išvengti daugybės ligų ir išgirstame skambų patarimą: stiprink imunitetą. Visgi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė, imunologė dr. Aurelija Žvirblienė nesižavi imuniteto stiprinimo...

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

0
Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė....

Kiek laiko automobilį verta drausti kasko?

0
Rugpjūčio mėnesį net kelissyk siautusi stichija negailėjo nei pastatų, nei automobilių. Pastarųjų savininkams audrų padaryta žala sudarė kone pusę visų registruotų žalų. Tačiau į draudimo išmokas pretenduoja tik tie, kurie apsidraudė automobilius kasko draudimu....

Aviacinė vasara prasideda: skrydžiai iš Lietuvos – nuo Maroko iki Kazachstano

0
Paskutinis kovo sekmadienis – aviacinio vasaros skrydžių sezono pradžia. Šįmet Lietuvos oro uostai jo metu keliautojams ne tik suteiks galimybę tiesiogiai nuskristi iki garsių kurortų prie Adrijos ir Juodosios jūrų bei Atlanto vandenyno, bet...

Elonas Muskas: „Tesla“, „SpaceX“ ir fantastinės ateities paieškos

0
„Manai, aš nenormalus?“ – tai Elono Musko klausimas, kuriuo pradedamas biografinis Ashlee Vance pasakojimas apie niekam nežinomo vaikino iš Pietų Afrikos kelią į pasaulio elitą. Šis kelias pilnas asmeninių pakilimų ir nuosmukių, profesinių nesėkmių...

Prancūzija gelbės Amazonės miškus: rengiasi riboti sojos naudojimą

0
Jau apribojusi palmių aliejaus naudojimą degalams, Prancūzija ruošiasi žengti kitą žingsnį gelbėjant atogrąžų miškus. Agentūros „Platts“ šaltinių duomenimis, iš biodegalams naudojamų žaliavų sąrašo Prancūzijos Vyriausybė nuo 2021 m. ketina išbraukti sojų aliejų. Dėl augančios sojos...

Su stereotipais kovojanti regbininkė sūnus moko pagarbos

0
„Regbis man primena gyvenimą: kad ir kiek tave griautų, privalai atsistoti“, – sako Lietuvos moterų rinktinės žaidėja ir vaikų regbio trenerė Austėja Minkevičiūtė. Jaunos moters lūpomis kalba patirtis, būtent regbis jai padėjo atsitiesti po...

Teismas nepatikėjo taksi vairuotojo versija dėl keleivės sužalojimo

0
Klaipėdos apygardos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir konstatavo, jog taksi vairuotojas pirmosios instancijos teisme nuteistas pagrįstai – jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, jis įpareigotas per visą bausmės laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios...

Penki mitai, trukdantys jaunimui pradėti laiku taupyti pensijai

0
Kasmet Lietuvoje į aktyvią darbo rinką įsilieja tūkstančiai jaunų žmonių, kurie pradeda gauti pirmąsias savo reguliarias pajamas ir dažniausiai jas skiria einamosioms išlaidoms padengti. Tai, kad ilgalaikiai finansiniai tikslai paprastai atsiduria antrame, o gal...

Žlugo vaisių prekeivio schema – 16 kratų ir apie 400 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų

0
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Šiaulių apygardos prokuratūrai, ikiteisminiame tyrime dėl vaisiais ir kitokiais produktais prekiaujančios bendrovės galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie gautas pajamas pateikimo...

5 maisto produktai, gerinantys kraujotaką (+ receptai)

0
Birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena kiekvienais metais primena ne tik apie kilnią misiją, bet ir priverčia pagalvoti apie savo pačių sveikatą. Visi rečiau ar dažniau atliekame įvairius kraujo tyrimus ir sužinoję, kad...

Urologas paneigė prostatitą gaubiančius mitus: liga nekenkia vaisingumui ir erekcijai

0
Sergamumas lytinių organų ligomis vyrų tarpe Lietuvoje – itin aukštas. Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, prostatitas kažkuriuo gyvenimo periodu vargina 35-50 proc. vyrų ir dažniausiai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro gydytojas...