Kasmet artėjant lapkričio šventėms, Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, stengiamės parodyti kuo didesnę pagarbą ant artimųjų kapų uždegdami ne pora, o kelias dešimtis žvakučių ir nuklodami jų amžinojo poilsio vietą gėlėmis. Visgi po kelių dienų tūkstančiai tokių dekoracijų virsta atliekomis ir tikru galvos skausmu atliekų tvarkytojams: skaičiuojama, jog atliekų kiekis šalia kapinių esančiuose konteineriuose išauga net kelis kartus.
Telkiamos padidintos pajėgos
„Kaip žinia, šiomis dienomis kapinių lankymo laikas yra neribojamas, todėl kasmet, artėjant lapkričio šventėms, šalia kapinių, priklausomai nuo jų dydžio, sudaromi nauji atliekų išvežimo grafikai, išstatomi papildomi atliekų surinkimo konteineriai. Darbų apsukas tolygiai didiname sulig augančiu atliekų kiekiu“, – teigė ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė.
Daliaus Krinicko, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktoriaus, teigimu, nors šiuo laikotarpiu kapinių tvarkymas ypač suintensyvėja ir susidaro gausesnis atliekų kiekis nei įprastai, padidinus atliekų tvarkymo pajėgumus, aplinkosaugos problemų ir ištisų sąvartynų susidarymo šalia kapinių pavyksta išvengti.
„Paskirti kapinių prižiūrėtojai yra atsakingi už kapinių teritorijoje susidarančių atliekų tvarkymą. Tam tikslui kapinių teritorijoje pagal poreikį turi būti pastatytos atliekų surinkimo priemonės, iš kurių atliekos būtų reguliariai surenkamos ir išvežamos į atliekų apdorojimo įrenginius. Atliekų surinkimo priemones pripildžius ankščiau, negu numatyta grafike, organizuojamas papildomas atliekų išvežimas“, – aiškino D. Krinickas.
Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, Atliekų departamento vadovo nuomone, augantis turimų antrinių žaliavų konteinerių tinklas padeda bent kažkiek sumažinti susidarantį atliekų kiekį. Visgi didžiausiu iššūkiu lieka gyventojų nenoras rūšiuoti, pavyzdžiui, po kapinių tvarkymo susikaupusių atliekų.
Nepaiso rūšiavimo principų
Dažniausiai pasitaikančios kapinių atliekos – išdegusių žvakių indeliai (stikliniai, plastikiniai), gyvų arba dirbtinių gėlių puokštės, vainikai, plastikiniai vazonai bei įvairios žaliosios atliekos, pavyzdžiui, žolė, žemės, augalų likučiai.
„Tenka pripažinti, jog tvarkydami artimųjų kapus gyventojai vis dar užmiršta esminius rūšiavimo principus ir visas turimas atliekas – tiek žaliąsias, tiek antrines žaliavas, meta į tą patį konteinerį, – situaciją komentavo D. Skrupskelienė. – Toks elgesys apsunkina ne tik atliekų tvarkytojų darbą, bet ir užkerta kelią neišrūšiuotoms popieriaus, plastiko ar stiklo atliekoms perdirbti ir pakartotinai panaudoti. Taigi, dėsime visas pastangas, kad šalia kapinių atsirastų specialūs žaliųjų atliekų konteineriai, kur gyventojai galėtų patogiai atsikratyti turimomis atliekomis.“
Tuo tarpu patekusios į bendrą atliekų srautą žaliosios atliekos didina konteineryje esančių atliekų tūrį, ima skleisti nemalonų kvapą, kyla gaisrų rizika. Tuo tikslu šalia kapinių netgi aptveriamos atskiros žaliųjų atliekų šalinimo vietos arba įrengiamos kompostavimo aikštelės, statomi specialiais užrašais pažymėti konteineriai, kur galima tinkamai atsikratyti kapinių tvarkymo metu susidariusiomis atliekomis. Tačiau, pasak „Ecoservice“ atstovės, tai vis tiek nepadeda išvengti nuvytusiais vainikais ar vazoninėmis gėlėmis perkrautų konteinerių vaizdo.
„Į antrinių žaliavų konteinerius galima mesti tik popieriaus, stiklo, plastiko atliekas. Jokiu būdu čia neturėtų patekti žaliosios atliekos. Tuo tarpu perdirbti netinkamos atliekos, pavyzdžiui, žvakių likučiai, gėlių kempinės, geriau žinomos kaip „oazės“, kaspinai, dirbtinės gėlės, turėtų būti metamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius“, – patarė D. Skrupskelienė.
Daiva Skrupskelienė
„Ecoservice“ vykdomoji direktorė
