Kretinga – dailininkės gimtasis miestas. Šiuo metu ji su šeima gyvena Užparkasių kaime. „Gyvename beveik vienkiemyje. Mėgaujamės ramybe ir neskubia laiko tėkme be laikrodžio“, – prisipažino R. Martišienė. Nors ir nelankė dailės mokyklos ir įgijo visai su menais nesusijusias profesijas, tapyti pradėjo prieš du metus vaikų auginimo atostogų metu. Autorės darbai žavi laisvumu, švarumu, paprastumu. Ji teptuku ir spalva paveiksluose sukuria skonį bei kvapą, jos darbai nuoširdūs ir išjausti.
„Kai nebežinau, kur save padėti, kai vienkiemio ramybė ir erdvė įsiviešpatauja viduje, tada… įkvepiu. Tapau, kol ištuštėju. Užpuolusi mintis vedžioja ranką, – pati nepakartočiau… Noriu, kad tai būtų grožis, kad akims šviesu žiūrėt būtų, kad širdis šoktų“. Pasak R. Martišienės, tapymui reikia tuščios galvos, kad joje apsigyventu spalvos, ramios širdies, kad jokie virpesiai nenubaidytu gimstančių vaizdinių, laisvės, paklusti drobei, kai idėjos sprunka per pirštus ir laiko, ilgai žiūrėti į pabaigtą darbą, kol su juo susigyveni, o paskui ir atsisveikini.
„Kartais žiūrint į tapybos darbus akį rėžia įvairių dailės mokyklų įtakos, kūrėjams primestos taisyklės, stiliai.. Dėsningai kyla klausimas: „o kur jie patys?“. Reginos tapyba neturi jokios mokymo įstaigos antspaudo. Tik natūralus jausmas, asmeninė menininkės nuojauta. Jos kūryboje atsispindi jautrus gamtos pojūtis, lengvos mistikos persmelkta romantika. Spalviniai tonai dvelkia šviežumu ir švara“, – svarsto skulptorius Rimantas Jarošius.
Maloniai kviečiame apžiūrėti Reginos Martišienės tapybos darbų parodą, kuri veiks Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos abonemente iki liepos 9 d.
Vyr. bibliotekininkė Asta Kupšytė
Kretingos.info
