Per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota beveik dvigubai daugiau A ir B energinio naudingumo klasių pastatų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenimis, šiemet nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. B klasės energinio naudingumo sertifikatai suteikti 1003 pastatams (pernai per tą patį laiką – 628), A klasės – 5 (pernai – 3).
„Tai rodo, kad energiškai taupių pastatų Lietuvoje daugėja. Mes stipriname energinio naudingumo reikalavimus, skatiname diegti atsinaujinančius energijos šaltinius ne tik naujuose namuose, bet ir modernizuojant senus daugiabučius. Energinis naudingumas turėtų tapti ne tik naujos statybos, bet ir renovacijos sinonimu”, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Išduoti B klasės energinio naudingumo sertifikatai jau skaičiuojami tūkstančiais (2014 m. – 23 780), A klasės – dešimtimis (2014 m. – 16), o A+ klasės – kol kas vienetais (2014 m. – 6).
Nuo 2014 m. jau visi Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o rekonstruojami, atnaujinami arba remontuojami pastatai – ne žemesnę kaip C klasę, jeigu remonto kaina viršija ketvirtadalį pastato vertės. Nuo 2016 m. sausio 1 d. visi naujai statomi pastatai turės atitikti ne žemesnę kaip A klasę.
Pagal energinį naudingumą pastatai skirstomi į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Aukščiausia A++ klasė rodo, kad pastatas beveik nenaudoja energijos, o A+, A ir B klasės – kad mažai jos naudojama.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija
Visuomenės informavimo skyrius
