Vilnius tampa vis europietiškesniu miestu ir vienas to požymių, kad aktyvūs vilniečiai, ypač auginantys vaikus, poilsiui renkasi miesto pakraščių erdves, o įvairiai pavadintus karbonadus keičia į kokybišką gatvės maistą, teigia greito maisto gamintojai.
Centras – pramogoms ir turistams
„Miesto centras yra pramogoms ir turistams, o pailsėti ir skaniai pavalgyti miestiečiai važiuoja pas mus ir į kitas panašias vietas, ten kur galima atsipalaiduoti, valgyti rankomis ir pabūti savimi. Klientai atvažiuoja net iš kito miesto krašto“, – pasakoja atokiau nuo centro greituoju maistu prekiaujančios „Burger street“ direktorė Jelena Baronienė.
Aukštos kokybės gatvės maistą siūlanti burgerinė – viena iš vilniečių jau pamėgtų gatvės maisto užeigų, puikiai atspindinti tendenciją, kai miesto centras, kaip ir Vakarų Europos didmiesčiuose, paliekamas turistams, o vietos gyventojai mėgstamus traukos centrus suranda miegamuosiuose miesto rajonuose.
„Gal anksčiau, kai galėjome nusipirkti nekokios kokybės čeburekų ar nelabai aišku iš ko daromų mėsainių po eurą, gatvės maistas turėjo nekokį vardą. Tačiau mūsų burgeriai pagal gamybos technologiją nepadarytų gėdos geriausiam restoranui, o žmonėms patinka kokybė ir neįpareigojanti aplinka. Juk net į paprastą restoraną nuėjęs iki galo atsipalaiduoti negali, nes aplinka įpareigoja, gal todėl gatvės maisto užeigos tampa vis populiaresnės“, – svarsto J. Baronienė.
Dalį turgaus užleis greitam maistui
Tai, kad lietuviai vis mieliau renkasi laisvalaikį leisti savam mikrorajone pastebi ir rudenį duris atversiančio „Benedikto turgaus“ vadovė Jolita Krickė. Tai liudija miegamuosiuose rajonuose atsidarančių kavinių, kepyklėlių, vaikų žaidimų kambarių sėkmės istorijos. Pasak J. Krickės, vilniečiai gal kiek vėliau nei Vakarų Europos didmiesčių gyventojai, bet jau suprato, kad centras nėra patogiausias miestiečių šeimų poilsiui, o restoranas – išskirtinei progai, o ne eiliniam penktadienio vakarui skirta vieta.
„Iš tiesų Vakaruose gatvės maistas jau seniai „išlipo“ iš esą žemesnės maisto kategorijos, pažiūrėkite, Oliveris, kiti žinomi virtuvės šefai gamina savo firminius mėsainius, tame pačiame Vilniuje didžiulio populiarumo sulaukia gatvės maisto festivaliai. Tai matydami baigiamo įkurti „Benedikto turgaus“ dalį atiduosime aukštos kokybės gatvės maistui, o patį turgų darysime šiek tiek panašų į Olandijos prekyvietes, kur turgus yra ne tik apsipirkimo, bet ir atsipalaidavimo vieta, į kurią po darbo žmonės užsuka ne tik įsigyti šviežių daržovių, bet ir vietoje užkąsti ar net pasiklausyti gyvos muzikos“, – pasakoja J. Krickė.
Austrės – irgi gatvės maistas
Olandijos gatvės maisto kultūra sužavėjo bei savo paslaugas išplėsti paskatino ir prekės ženklo „Geros žuvies“ savininkus. Iki šiol žuvies rūkymo ir perdirbimo veiklą vykdžiusi įmonė naujajame turguje atidarys Lietuvoje dar neregėtą prekybos tašką, kur žuvies bus galima ne tik nusipirkti, bet ir paragauti išskirtinių jos užkandžių.
„Olandijoje, Belgijoje labai daug žuvies prekyviečių, kur galima nusipirkti ne tik žuvies, bet ir sumuštinį ar užkandžių su žuvimi. Pas mus taip pat bus bistro, kuriame prekiausime tradiciniu „fish and chips“, pasiūlysime išgerti alaus bokalą su natūraliai rūkyto ungurio ar eršketo gabaliuku, ar pasimėgauti taure šampano su šviežiomis austrėmis“, – dalinasi planais „Geros žuvies“ bendrasavininkis Aurimas Kisielius.
Turgaus gatvės maisto zonoje įsikurs ir pasaulyje milžiniško populiarumo sulaukusių burbulinių vaflių kepėjai. „Lietuvoje gatvės maistas tampa vis populiaresnis, tačiau jo įvairovė dar ribota. O juk žmonėms norisi vis ko nors naujo, tad pradėjome prekiauti burbuliniais vafliais, kurie gal ne iš karto, bet jau sulaukė pripažinimo ir pas mus“, – sako vafliais prekiaujančios įmonės plėtros vadovas Mantvydas Andrulis.
Pasak pašnekovo, jų verslo strategija – plėtra į miesto pakraščius. „Orientuojamės į miestiečius, o jiems atvykti pavalgyti į miesto centrą nepatogu, sudėtingas ir brangus parkavimas, daug žmonių, dėl ko ramiai prisėsti užkąsti su vaikais nėra paprasta. Miestui dar trūksta erdvių periferijose, kur būtų galima užsukti po darbo, praleisti laiką, neišleidžiant galybės pinigų“, – sako M. Andrulis.
