Gyvename amžiuje, kuriame skaičiai atlieka labai svarbų vaidmenį. Skaičiuojame svajones, galimybes, uždirbtus ir norimus uždirbti pinigus, suvartotas kalorijas, kilogramus, maisto produktus ir kt. Ne vienu atveju, skaičiuojant, gali prireikti ir svarstyklių.
Žinoma, svajonių gal ir nepasversi, bet norint žinoti, kiek cukraus dėti į pyragą, kiek sveria šuo arba kiek į cheminį tirpalą įpilti chloro, kad jūsų laboratorija neišlėktų į orą – jos reikalingos. Svarstyklės šiais laikais tapo techniškai pažangiais, įdomiais ir sudėtingais prietaisais, vartojamais visose srityse. Jos skirstomos į dvi pagrindines kategorijas: spyruoklines bei balansines, kitaip tariant – svirtines.
Bet taip buvo ne visada
Remiantis archeologiniais kasinėjimais, svarstyklės egzistuoja jau nuo senų laikų. Pirminiai svarstyklių variantai buvo labai paprasti ir primityvūs, juos šiais laikais vadintumėme balansinėmis svarstyklėmis. Gango slėnyje, dabartinėje Pakistano teritorijoje archeologai rado iškasenas, kurių amžius siekia apie 2400 – 1800 m. pr. Kr. Pasak archeologų, šie prietaisai pradėti naudoti dar anksčiau, nes daug balansinių svarstyklių piešinių galima rasti senuosiuose egiptiečių piešiniuose.
Svirtinės svarstyklės sudarytos iš pagrindinio stovo, ant kurio horizontaliai laikosi svirtis (štai iš čia ir kilo pavadinimas)! Šių svarstyklių veikimo principas toks, kad abiejuose svirties galuose yra uždėta po lėkštę. Ant vienos jų yra dedamas daiktas, kurį norima pasverti, ant kitos – nušlifuoti, tokio paties dydžio akmenys. Kai svirtis išsitiesina, o abi lėkštės pakimba viename aukštyje – nustatoma objekto masė. Nors tokią sistemą nebuvo sudėtinga „apgauti“, tarp žmonių ji egzistavo ne vieną šimtmetį. Pokyčiai prasidėjo tik XVIII a., kuomet buvo sukurtos spyruoklinės svarstyklės, nes nors lig tol svarstyklių išvaizda šiek tiek ir kito – jų veikimo principas buvo tas pats.
Spyruoklines svarstykles, kaip alternatyvą balansinėms, 1770 m. sukūrė spyruoklių gamintojas Richard Salter. Šių svarstyklių veikimo technika labai panaši į balansinių, o kadangi jas pigu pagaminti – kai kur yra naudojamos iki šių dienų. Deja, jos nelabai tikslios. Tikslesnes, sukamąsias svarstykles, 1785 m. išrado prancūzų fizikas Charles-Augustin de Coulomb.
Galiausiai, apie 1960-uosius metus, rinkoje pasirodė mechaninės svarstyklės, su kuriomis pasidarė ypač lengva gauti tikslius rezultatus. Ir štai XXI amžiuje mechanines svarstykles iš rinkos baigia išstumti elektroninės. Jų yra įvairių rūšių: laboratorinės, precizinės, platforminės, kraninės svarstyklės, prekybinės, virtuvinės, stalines, vienetų skaičiavimo svarstyklės, juvelyrinės, grindinės, paletinės svarstyklės, paletiniai vežimėliais su svarstyklėmis, pakabinamos, medicininės, veterinarinės svarstyklės, skirtos sverti nuo pačių mažiausių iki pačių didžiausių daiktų. Ir viskas dėl vartotojų patogumo!
Iš tiesų, šiuolaikinės elektroninės svarstyklės, tai ne vieno amžiaus darbas, tobulėjimas ir žmogaus galimybių įrodymas. Šiais laikais galime mikrogramo tikslumu nustatyti, kiek sveria aukso dulkelė arba išsiaiškinti kiek sveria tankas, o tai verčia didžiuotis protais, kurie prie to prisidėjo, nes tokia pažanga ne tik palengvina žmonių gyvenimą, bet ir skatina tobulėti toliau.
Šaltinis: www.moris.lt
