„Klaipėdoje trūksta žmonių. Daug jų išvažiavo. Anksčiau Klaipėda buvo jaunas miestas, o dabar tapo „pasenusiu“. Tai labai atsiliepia prekybai. Kodėl įvairūs prekybos tinklai nenori ateiti į Lietuvą? Todėl, kad nėra perkamosis galios, nes nėra žmonių. Šaliai ir miestui reikia daugiau marketingo – kurti strategiją, kaip save pozicionuoti, kaip save reklamuoti. O tam, žinoma, reikia turėti, ką pasiūlyti“,- paklausta apie turizmo problemas atsakė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (KTKIC) direktorė Romena Savickienė.
Turistai nelaukiami
Kol Klaipėdai trūksta finanasiškai aktyvių žmonių, kurie leistų laiką prekindamiesi, o vakare su draugais sėdėtų kavinėse, šiek tiek „ekonominio džiugesio“ į uostamiestį turizmo sezonu atveža svečiai iš užsienio. Deja, uostamiestyje jie yra laukiami ne visada. R. Savickienė nusivylusi klaipėdiečių svetingumu: „Visai neseniai kruizinio laivo turistą užpuolė trys „protingi“ jaunuoliai. Apšaukė jį fašistu, liepė dingti iš Lietuvos. Taip mes, aišku, parodome savo mentalitetą. Aš negaliu pasakyti, kad taip būna dažnai, bet laikas nuo laiko taip įvyksta“.
Romenos Savickienės manymu, klaipėdiečiai taip maištauja, nes mano, kad viskas yra daroma tik dėl turistų. ” Nėra turistams lankstomasi. Viskas yra formuoja taip, kad ne tik turistui, bet, pirmiausia, ir mums patiems būtų gražu. O dabar, jeigu mes pasodiname kokią gėlytę, tai reiškia, kad padarome tai turistui“,- aiškina R. Savickienė.
Klaipėdiečiai nėra pesimistai
Tačiau ateityje, KTKIC direktorės nuomone, lietuvių požiūris bus kitoks. Mes juk dabar daugiau keliaujame, daugiau bendraujame su svečiais iš kitų šalių, keičiamės požiūriu ir perimame vieni kitų vertybes. Taip po truputį mokomės būti labiau optimistiški.
„Mes patys turbūt labai mokame save peikti ir galvoti, kad esame surūgę. Bet galime būti pesimistais, ir galime būti optimstais – kiekvienas daro pagal save. O kad mūsų aptarnaujantis personalas nemoka šypsotis, nemoka benrauti maloniai – to jau reikia mokyti. Taip kaip mus moko skaityti mokykloje, taip turbūt reikia mokyti ir šypsotis“,- kalba R. Savickienė. Moters nuomone, turistai yra patenkinti tada, kai gerai išsimiega viešbutyje, skaniai pavalgo pusryčius. Dar geriau – jeigu ir padavėja nusišypso.
KTKIC direktorei antrina viešbučio „Promenada“ vadybininkė Daiva, kuri svečius stengiasi apdovanoti namų šiluma: „Nuo ko prasideda namų jaukumas? Kaip teatras prasideda nuo rūbinės, taip viešbutis – nuo registratūros. Visada svarbiausia, kaip žmonės elgiasi, bendrauja. Jeigu administratorius tiesiog sėdės akis nuleidęs, tai tu jokiomis gėlių puokštėmis to jaukumo nesukursi“,- apie tai, kaip personalas turi elgtis su klientais, pasakoja Daiva.
Anot „Promenados“ vadybinikės, namų jaukumo kūrimui šiame viešbutyje padeda ir tai, kad jis nėra didelis – jame tik 22 kambariai. „Mažas viešbutis tuo ir skiriasi nuo didelio. Dideliuose viešbučiuose yra daug personalo, daug veidų, į tokį viešbutį važiuoja žmogus, kuris nori pasislėpti minioje. O į mažą važiuoja tie, kurie nori asmeniškumo, jaukumo. Mes jiems tai ir siūlome. Taip pat, kadngi pas mus yra žmonių srautai mažesni, mes, turėdami daugiau laiko ir galėdami jį skirti klientui, pagaminame pusryčiams šviežią, naminę kiaušinienę. Taip turime galimybę būti išskirtiniais ir maiste“,- dalijasi mintimis viešbučio vadybininkė.
Daiva pasakoja, kad nuoširdumas ir ryšys su klientu yra labai svarbus, mat patenkinti, šiltai priimti klientai visada grįžta. Anot Daivos, yra tokių, kurie „Promenadoje“ turi savo mėgstamus kambarius, administratorius, padavėjus. „Dauguma mūsų darbuotojų čia dirba ilgus metus, todėl klientui smagu vėl grįžti ir pamatyti tą patį pažįstamą veidą. Atsiranda stipresnis ryšys su klientais, o su kai kuriais jų mūsų darbuotojai vienas kitą jau ir vardais vadina. Ir savo mėgstamiausius patiekalus jie turi – todėl ir meniu keisti negalime jau daug metų“,- šypsosi „Promenados“ vadybininkė.
Uostamiestis – nykus ir neįdomus
Tačiau, norint atgaivinti turizmą uostamiestyje, vien besišypsančių veidų nepakanka. Anot „Promenada“ vadybininkės Daivos, Klaipėda neturi ką pasiūlyti turistui: „Manau, kad Klaipėdoje, kaip turizmo objekte, mes neturime ką parodyti. Kuo tą turistą sulaikysi? Pliažai mūsų… Tuoletų juk juose nėra. Turistai nėra pratę, taip kaip mes, gulėti ant smėliuko. Ir jūra mūsų ne šilta užsieniečiams“.
KTKIC dirėktorė Romena yra šiek tiek kitokios nuomonės. Anot jos, mes turime ir Delfinariumą, ir Jūrų muziejų, ir vienintelį Baltijos šalyse Laikrodžių muziejų. Tačiau visada norisi, kad tokių lankomų objektų būtų daugiau.
”Senamiesčio nėra Klaipėdoje. Pas mus ateina turistai ir klausia: kur yra jūsų senamiestis? Mes sakom – senamiestis yra aplink mus. Jie nusistebi. Po to klausia: o kur yra miesto centras? Tada mes irgi sakom – centras irgi yra aplink mus. Tai va – miestas neturi senamiesčio, bet jo dirbtiniu būdu nepadarysi. Vadinais, kažkokios kitos infrastruktūros trūksta: tuoletų, suoliukų, parkų. Na bet visa tai yra dėsningai daroma ir viskas žingnis po žingsnio bus padaryta“,- mano R. Savickienė.
O kaip turėtų būti?
Abi moterys sutinka, kad senamiestis yra „miręs“ ir neįdomus nei turistui, nei klaipėdiečiui. Daiva, viešbučio „Promenada“ vadybininkė, pripažįsta, kad teko daug keliauti, tačiau tokio niūraus senamiesčio niekur kitur nematė. Koks senamiestis turėtų būti? „Kad būtų kur nueiti, kur pasėdėti… Turi būti visur mažų parduotuvių – turi būti bulkininkas, turi būti mėsininkas. Jeigu ten būtų žmonių, būtų daug kavinukių – viena vienokia, kita kitokia – žmonės ten sėdėtų, vakarotų, norėtų pamatyti, pabūti. Jaunimas skirtų pasimatymus. Jis būtų gyvas tada“,- dalijasi idėjomis Daiva.
Jai pritaria Romena Savickienė: „Dabar eini Klaipėdos senamiesčius ir skaitai „Išnuomojama“, „Parduodama“. Jeigu kiekvienoje tų patalpų būtų kavinukė, kepyklėlė, bandelių parduotuvė, šokoladinė ir taip toliau – tada būtų fantastika“.
Viešbučio „Promenada“ vadybininkė Daiva teigia, kad senamiesčiui reikia ne tik naujų idėjų, bet ir valdžios supratingumo. „Atgaivinti senamiestį, manau, būtų visai paprasta. Truputį duokit smulkiajam versliui atokvėpį, atleiskit nuo kažkokių tai mokesčių ar bent jau juos sumažinkit. Į ekonomiką nereikia kištis, ji pati viską padaro. Iš karto atsirastų smulkių parduotuvių, prasidėtų prekyba, ir gyvastis atsirastų“,- į valdininkus kreipiasi Daiva.
Turistus traukia mažos kainos
Paklausta, kodėl Klaipėda vis tik sulaukia turistų, Daiva atsako, kad didelės įtakos tam turi kainos: „Jos, aišku, pas mus per pus mažesnės negu, tarkim, Vokietijoje. Jeigu kažkas važiuoja pasmalsauti ir išgirsta, kad Lietuvoje visai nebrangu – maistas nebrangus, viešbučiai nebrangūs – tai kodėl neatvažiavus? Tiek vokiečiams, tiek kitiems čia yra fantastiškai pigu“.
„Mes sąžiningai vykdėme tą įsakymą, kad jeigu bus mažinamas PVM – kainos viešbučiuose nebūtų keliamos. O juk žinot – maisto produktų kainos kilo, dujų kilo, elektros kilo, viskas kilo – o mes nekėlėm. Galvojom, gal susimylės, susiprotės valdžia ir sugrąžins tą PVM. Na, bet taip nenutiko. Ką padarysi“,- atskleidė Daiva.
Moters nuomone, išlaikyti neaukštas kainas viešbutyje yra be galo sunku, kadangi verslas yra smaugiamas ir žlugdomas: „Kodėl jauni žmonės nekuria verslo? Paprastas atsakymas: mokesčiai, mokesčiai, mokesčiai. Tu nespėji pradėti dirbti, o jau turi mokėti. O iš tiesų reikėtų skatinti verslą, remti jį, kad verslininkai turėų iš kur tuos mokesčius mokėti. Juk reikia sulaukti, kada verslas prasimuš, taps stabilesnis… Ir jaunimas dabar yra žingeidus, kalbas mokosi, ir jau pasaulio matę, ir energijos turi. Galėtų jie kurti verslo idėjos, bet kad visi bijo“,- apmaudo neslepia viešbučio vadybininkė.
Pasibaigus turizmo sezonui, viešbučiai gyvena laukdami kitos vasaros. Tačiau užsienio turistai nėra vieninteliai ir brangiausi viešbučių svečiai: „Žiema – sunkusis periodas. Vasara, turizmo sezonas, trunka tik tris mėnesius. Kitu metu sulaukiame daugiau verslo tikslais keliaujančiųjų. Jie mums yra patys brangiausi ir juos mylime labiausiai. Turistai – jie atvažiavo, išvažiavo. O verslo klientai dažnai grįžta. Mes stengiamės jų labui, nes kiekviename darbe reikia atgalinio ryšio. Jeigu grįžta pas mus – paglosto širdį“,- šypsosi „Daiva.
Moters manymu, nuolatiniai klientai viešbučių versle yra svarbiausi, kadangi jie ne tik grįžta, bet ir kitiems rekomenduoja: „Pati brangiausia ir patikimiausia reklama – iš lūpų į lūpas. Sunkiausiai uždirbama ir greičiausiai prarandama. Štai jeigu virtuvėj būna vienas netyčiukas – koks prisvilęs blynas – ir jau viskas, prarandi klientą ir gal ne vieną. Kokybė, patikimumas, stabilumas, geras vardas – tai yra svarbiausia”,- užtikrina Promenada“ viešbučio vadybininkė.
Živilė Radytė
Griežtai draudžiama www.kretingos.info paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti aktyvią www.kretingos.info nuorodą kaip šaltinį.
Kretingos.info
