Ruošdamiesi artėjančioms šventėms, vis daugiau vartotojų savo mėgstamų produktų ieško ūkininkų turgeliuose ar perka juos tiesiogiai iš ūkininkų ūkių. Ūkininkų turgelių projektui šiemet jau ketveri metai. Nuolat auganti tiesiogiai parduodamų produktų paklausa tik patvirtina, kad mūsų ūkininkai žino ir moka užauginti ir pagaminti organinį, sveiką maistą.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius metus gerokai išaugo smulkių maisto produktus gaminančių įmonių ar ūkių skaičius. Dabar jų priskaičiuojama per 1000, be to daugiau kaip 600 ūkininkų gamina ir parduoda savo produkciją tiesiogiai vartotojams.
„Lietuvoje turime švarią gamtą, puikias ūkininkavimo tradicijas ir džiugu, kad mokomės šiuos privalumus išnaudoti. Dar prieš kelis metus bene vienintelis kelias mūsų ūkininkams buvo savo užaugintą produkciją parduoti perdirbėjams. Dabar vis daugiau ūkininkų net nereikia išvykti iš namų – pirkėjai produktų atvyksta tiesiog į ūkį. Vartotojai pradeda suvokti, kad sveikesnio ir skanesnio maisto pasirinkimą gali pasiūlyti tik vietos gamintojas ar ūkininkas, naudojantis tradicines, mums įprastas žaliavas ir receptūras“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.
Pasak J. Miliaus, skatinant ūkininkų ir smulkių šeimos įmonių veiklą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įgyvendino keletą sėkmingų iniciatyvų. Buvo peržiūrėti, įvertinti ir supaprastinti reikalavimai ūkininkams, norintiems prekiauti pienu, sūriais ar varške, mėsa ar jos gaminiais, kiaušiniais, medumi ar kitais ūkyje pagamintais maisto produktais. Sudarytos galimybės ne tik ūkininkams, bet ir sodininkams be didelių biurokratinių kliūčių savo užaugintas daržoves, uogas ir vaisius parduoti tiesiogiai vartotojams. Pasiteisino ir įdiegta vieninga verslo konsultavimo sistema – per šiuo metus suteikta per 2 500 konsultacijų ir atsakymų į verslininkų klausimus. Direktorius pažymėjo, kad daugeliu atvejų tik dėl nežinojimo vis dar kyla mitų, kad norintys pradėti šeimos verslą ar tiesiogiai vartotojui parduoti savo produkciją, turi įveikti gausybę sunkiai įgyvendinamų reikalavimų.
„Nepaisant visų palengvinimų, pagrindiniu mūsų tarnybos prioritetu laikau įsipareigojimą užtikrinti, kad pirkėjus pasiektų tik saugus ir kokybiškas maistas. Tačiau pirkėjas dažnai ir yra geriausias kontrolierius. Vieną kartą nusivylęs, jis daugiau nebepirks pas tą gamintoją ar ūkininką ir dar perspės draugus, artimuosius. Apgauti vartotoją galima vieną kartą, bet susigrąžinti gerą vardą kainuoja gerokai daugiau pastangų. Todėl sąžiningas verslininkas, o juo labiau savo darbą gerbiantis ūkininkas, visų pirma vadovaujasi vartotojo interesais“, – pabrėžė J. Milius.
Geriausiai ūkininkų produkcijos saugą, kokybę ir populiarumą liudija ne tik nuolat augantis tokių ūkių skaičius, bet ir vartotojų skundų statistika. Kiekvienais metais Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje užregistruojama per 3 000 vartotojų nusiskundimų dėl maisto produktų, tačiau dėl ūkininkų produkcijos iki šiol nėra gauta nei vieno pagrįsto skundo.
„Didžiosioms mūsų maisto gamybos įmonėms Lietuvos rinka jau per maža, todėl daugelis jų savo produkciją eksportuoja. Būtent tai ir yra geriausia niša smulkiajam verslui, šeimos įmonėms. Svarbiausia, kad žmonės prisimintų tradicines vertybes, mitybos įpročius ir nepatingėtų skanesnio, kokybiškesnio ir sveikesnio maisto įsigijimui skirti kiek daugiau laiko. Smulkūs ir šeimos ūkiai turi puikias perspektyvas ne tik išlikti, bet ir plėstis, kooperuotis ir siūlyti mums visiems dar platesnį tradicinių, ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų asortimentą“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
Kretingos.info
