Automobilių ratlankiai – labai svarbi detalė, be kurios nė vienas jų nevažiuotų. Pagal tai, kaip jie gaminami ratlankiai būna trijų tipų: štampuotieji arba plieniniai, lieti ir surenkamieji. Šiandieniniai automobiliai daugiausia važinėja su lengvojo lydinio, t. y., lietais ratlankiais. Pamažu jie iš rinkos išstumia ir ilgai pirmaujančių pozicijų neužleidusius plieninius.
Jie atsirado, ne tik dėl estetinių priežasčių. Lieti ratlankiai pagaminti iš lengvų metalų: aliuminio, magnio, kartais ir iš abiejų. Be jų estetinio grožio ir variacijų, vienas didžiausių jų privalumų yra tas, kad jie yra gerokai lengvesni nei paprasti plieniniai, dėl šios priežasties pagerėja automobilio valdymas, jo greičio charakteristikos.
Visų pirma lieti ratlankiai buvo pradėti naudoti automobilių sporte, nes ten labiausiai vertinamas konstrukcinis mašinos pranašumas bei patikimumas. Kadangi lieti ratlankiai yra žymiai lengvesni už įprastus plieninius, sutaupoma degalų, pagerėja automobilio dinamika, dėl kur kas geresnio šiluminio laidumo nei standartiniai plieniniai geriau paskirsto aukštą temperatūrą, atsirandančią dėl stabdžių sistemos, o, jei jie uždedami ant sunkvežimių, juo galima vežti sunkesnius krovinius. Lydinys, iš kurio gaminami tokio tipo ratlankiai, geriau nei plieniniai praleidžia šilumą, dėl šios priežasties ne taip stipriai kaista stabdžių sistemos detalės, ratų stebulės ir guoliai. Toks temperatūros paskirstymas lengvojo metalo lydinio ratlankiuose leidžia situacijose, kuriose automobiliu tenka didesnė apkrova, sumažinti tikimybę, stabdžių sistemai sugesti ar užsiblokuoti dėl perkaitimo. Lydinys pasižymi geromis mechaninėmis savybėmis: lieti ratlankiai atsparesni smūgiams, juos mažiau deformuoja skersinės jėgos, veikiančios posūkyje. Be to, lieti ratlankiai gali būti pagaminti pačių įvairiausių formų ir taip patenkinti naujausias mados tendencijas ir įvairius pirkėjų skonius.
Kita vertus, juos pažeidus ar tinkamai neapsaugojus, lieti ratlankiai gali būti paveikti galvaninės korozijos, kuri pasireiškia tuomet, kai lengvojo metalo lydinio ratlankio metalas kontaktuoja su kitokiu metalu, pvz., geležimi. Jų sąlytis ir terpė, t. y. vanduo su aukšta pH pusiausvyra, yra pagrindinė tokios korozijos priežastis. Nors ji retai kada paveikia ratlankius taip, kad jie taptų nebepataisomi, tačiau bet kokiu atveju ratlankius reikia saugoti nuo stiprių tiesioginių fizinių kontaktų ir skysčių, kurie, patekę per pažeistą dangą gali sugadinti lydinį.
Lieti ratlankiai liejami mažo slėgio spaudimo metodu, naudojant terminio apdirbimo procesus. Liejinys 4–8 val. kaitinamas aukštoje temperatūroje, o vėliau 6–10 val. panardinamas į vandenį. Nuo to jis tampa labai atsparus mechaninėms ir temperatūros deformacijoms, sumažėja įtempimai.
Dar viena svarbi lieto ratlankio savybė yra jo sandarumas. Juk oras iš padangos gali išeiti ne tik pro ventilį, bet ir pro nelygius ratlankio kraštus, todėl kad taip neatsitiktų, specialioje kameroje tokio tipo ratlankiai prapučiami dideliu slėgiu ir, jei pastebimas bent menkiausias slėgio pokytis, liejinys pergaminamas.
Atlikus sandarumo bandymus, ir įsitikinus, kad ratlankiai kokybiški, jie toliau apdirbami šlifuojant ir poliruojant. Po šių darbų ratlankis dengiamas triguba danga: gruntu, dažais ir laku, kurios neveikia benzinas, skiedikliai, gatvės druska, ji atspari net ir akmenų smūgiams.
