Šuo ne tik draugas, bet ir gydytojas

0
6

WP 20130910_04_06_10_SmartShoot

 

Apie tai, kad šunys sugeba teigiamai paveikti žmogaus savijautą žino visi. Artėjant Tarptautinei gyvūnų dienai, rugsėjo 27 –ą dieną Kaniterapijos asociacija rengia gyvūnų eiseną Vilniaus mieste. Jos metu bus siekiama atkreipti dėmesį į galimybę Lietuvoje įteisinti užsiėmimus su specialiai parengtais šunimis, kaip ligonių terapijos būdą.

Jauna organizacija

Kaniterapijos asociacija Lietuvoje įkurta 2013 metų pradžioje. Organizacijos steigėjai skirtingų profesijų žmonės siekiantys bendro tikslo – įtvirtinti kaniterapiją, kaip būdą pagelbėti žmonėms. Šiuo metu asociacija turi du specialius sertifikatus turinčius šunis. Rytoj, Vilniaus mieste, 12 valandą nuo skverelio, esančio prie Gedimino pr.  9 pastato iki Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojama keturkojų ir jų šeimininkų eisena. Kaniterapijos organizacijos prezidentės Jonaistės Jusionytės teigimu pagrindinis eisenos tikslas atkreipti visuomenės ir valstybės organizacijų dėmesį apie šių užsiėmimų naudą, bei būtinybę III lygio kaniterapija įtraukti į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą Sveikatingumo paslaugų sąrašą. Kaniterapija skirstoma į I lygio – susitikimai su šunimis, II – mokymasis su šunimis, III – terapija pasitelkiant šunis.

Šaknys gilioje senovėje

Gyvūnų terapija žinoma jau gilioje senovėje. V a. pr. m. e. Hipokratas rašė apie teigiamą jojimo poveikį žmogaus sveikatai. Gyvūnų terapija, kaip atskiras gydymo būdas išpopuliarėjo XX amžiuje. Pradininku laikomas JAV psichiatras Borisas Levinsonas. Jis 1964 m. pirmasis suformulavo terminą – „šunų terapija“. Gydydamas autizmu sergančius vaikus B. Levinsonas į terapijos seansus atsivesdavo ir savo šunį. Gydytojas pastebėjo akivaizdžius vaikų elgesio pasikeitimus, visiškai nebendraujantys vaikai susidomėdavo šunimi ir imdavo su juo žaisti. B. Levinsono atradimas paskatino šunų terapija naudoti, kaip pagalbinį psichoterapijos gydymo metodą. Šiuo metu gyvūnų terapija pripažįstama daugelyje šalių. Dažniausiai gydymui pasitelkiamos katės, šunys, delfinai, paukščiai ir žirgai.

Tyrimais įrodyta nauda

Teigiamas gyvūno poveikis sergančio žmogaus sveikatai yra patvirtinintas daugeliu eksperimentų. JAV psichologė Kali Alen tyrė šunų psichologinį poveikį žmonėms su protine negalia. Šešių mėnesių gydymo su šunimis kursas padidino pacientų savikontrolę, pagerėjo jų savijauta ir bendravimas. Kitame tyrime dalyvavo 48 sunkiomis judėjimo ligomis sirgę žmonės. Pusė šių asmenų nuo pat gydymo kurso pradžios lankė kaniterapijos užsiėmimus, kita pusė tik nuo antrųjų gydymo metų. Abi grupės nesiskyrė pagal amžių ar ligos sunkumą. Tyrimas parodė, kad po šešių mėnesių gydymo grupės pradėjo skirtis. Žmonės kurie, ilgiau lankė šiuos užsiėmimus tapo aktyvesni, labiau bendraujantys ir laimingesni.

 

 

 

Dovilė Chockevičiūtė